Ar kada pagalvojote apie tai, kaip derėtų bendrauti su kurčiuoju, su žmogumi, kuris negirdi? Šįkart Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro socialinis darbuotojas Gedminas Baikštys kviečia pažinti Lietuvos kurčiųjų bendruomenę, susipažinti su bendravimo su kurčiaisiais ypatybėmis ir priimti iššūkį – išmokti bendrauti ne žodžiais, bet gestais.
Visų pirma, svarbu suprasti, kad kurtumas ir buvimas kurčiųjų bendruomenės nariu nėra tapatu. Apkursti, prikursti galima tiek susirgus vaikystėje, tiek suaugus ir patyrus traumą ar amžėjant, tačiau buvimas kurčiuoju yra gerokai daugiau nei tik klausos neturėjimas. Remiantis 2024 m. Higienos instituto duomenimis, žmonių, kuriems Lietuvoje yra nustatytas apkurtimas arba prikurtimas, yra daugiau nei 80 tūkst., tačiau tik mažąją dalį iš šių asmenų galime priskirti kurtiesiems. Vienas iš reikšmingiausių šių grupių skirtumų – tai gimtoji kalba. Vėlesniame amžiuje apkurtęs asmuo, gyvenantis girdinčiųjų aplinkoje ar vaikas, gimęs girdinčiųjų šeimoje, tikėtina, ir toliau išlaikys žodinę kalbą kaip gimtąją, šiems asmenims pagrindiniu informacijos rinkimo būdu ir toliau išliks klausa (pavyzdžiui, naudojant klausos aparatus ar taikant kochlearinę implantaciją), jie patys savęs netapatins su jokia kita atskira kultūra ar bendruomene. Asmuo, gyvenantis kurčiųjų šeimoje ir kurčiųjų bendruomenės aplinkoje, savo gimtąja kalba laikys lietuvių gestų kalbą (toliau – LGK) bei save identifikuos kaip atskiros – kurčiųjų – kultūros dalį. Remiantis įvairiais šaltiniais, lietuvių gestų kalbą, kaip gimtąją, vartoja nuo 2 iki 6 tūkst. Žmonių visoje šalyje. Taigi, panagrinėkime, kuo ši bendruomenė yra unikali, ir ko galime imtis, kad geriau ją pažintume.
Kurčiuosius tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje vienija tarptautinės ir vietinės kurčiųjų organizacijos, asociacijos, draugijos, klubai (t. y. susirinkimo vietos) ir sporto komandos. Kurtieji, turėdami atskiras tarptautines varžybas – Deflimpiadą, nedalyvauja Olimpinėse (ar Parolimpinėse) žaidynėse. Į 2025 metais Japonijoje vykusias kurčiųjų vasaros deflimpines žaidynes buvo išvykę 44 sportininkai. Prieš tris dešimtmečius Lietuvos Vyriausybės nutarimu LGK pripažinta Lietuvos kurčiųjų gimtąja kalba, šiuo nutarimu Lietuvos kurčiųjų bendruomenei suteiktas kultūrinės kalbinės mažumos statusas. Gestų kalba, kaip vienas iš pagrindinių bendruomenės tapatumo ir identiteto požymių, skirtingose valstybėse nėra vienoda, o tarptautiniam kurčiųjų bendravimui yra vartojama tarptautinė gestų kalba. Svarbu pastebėti, kad kurčiuosius vadinti terminais „nebylys“ ar „kurčnebylys“ yra ne tik klaidinga, bet ir įžeidu, nepagarbu, mat kurtieji savo mintis ir emocijas išreiškia gimtąja gestų kalba, toks asmuo įvardijamas terminu – kurčiasis. Gestų kalba – tai nėra statiškas rankų ženklų rodymas, priešingai – gestų kalbai būdingas gyvybingumas, dinamiškumas, emocijų rodymas, perteikiamas tiek skirtingu tempu rodomais gestais, tiek rankų mostais, veido mimikomis ar kūno padėtimi. Nors kiekviena lietuvių abėcėlės raidė turi jai skirtą gestą, tačiau didžioji dalis komunikacijos vyksta gestais, reiškiančiais ne raides, bet žodžius ir jų junginius.
Vienas pirmųjų būdų geriau pažinti lietuvių gestų kalbą – tai išmokti parodyti savo vardą pirštų abėcėle, su LGK pirštų abėcėle ir gestų kalbos žodynu galima susipažinti čia → https://www.lgkz.lt/pirstu-abecele. Nors pirštų abėcėlė dažniausiai naudojama pavadinimams ar vardams įvardinti, tačiau kurtieji tarpusavyje vienas kitam priskiria unikalų vardą-gestą, jį taip pat priskiria žymiems visuomenės nariams, pavyzdžiui, atsižvelgiant į garbanotą plaukų sruogą, tarpą tarp priekinių dantų ar pavardę, reiškiančią grybą. Vardas-gestas kurčiųjų bendruomenėje suteikiamas, remiantis vaizdine charakteristika, atspindinčia asmens elgesį, įpročius ar fizines žmogaus ypatybes.
Artimoje darbinėje, profesinėje aplinkoje susiduriant su kurčiaisiais – naudinga pasidomėti galimybėmis gauti vertimo į lietuvių gestų kalbą paslaugą ir pasitaikius progai, šia galimybe pasinaudoti. Profesionalus vertimas ne tik užtikrins kokybišką bendravimą, bet ir socialinė paslauga kurčiajam bus teikiama oriai, tai taip pat leis lengviau perteikti informaciją klientui, mažės tarpusavio nesusikalbėjimo rizika. Lietuvių gestų kalbos vertimo centras teikia nemokamas vertimo paslaugas iš ir į LGK tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu visoje Lietuvoje. Informaciją apie tai, kaip užsisakyti paslaugą, rasite čia → https://lgkvc.lrv.lt/lt/informacija-uzsakymams-lgk/.
Minėtas Lietuvių gestų kalbos vertimo centras reguliariai organizuoja nemokamus LGK mokymus ir pradedantiesiems, ir pažengusiems gyvai įvairiuose Lietuvos miestuose bei nuotoliniu būdu, rekomenduojama informaciją sekti centro socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje čia → https://www.facebook.com/lietuviu.gestu.kalbos.metodinis.skyrius. Geriausias būdas iš arčiau pažinti kurčiųjų bendruomenę – išmokti LGK ir ją pritaikyti, bendraujant su kurčiuoju. Šie mokymai ne tik suteiktų galimybę išmokti kalbą ir pagrindinių bendravimo su kurčiaisiais principų, tačiau taip pat leistų geriau suprasti ir pažinti kurčiųjų bendruomenę ir jos kultūrą. Taip pat svarbu susipažinti su žemiau pateikiamais svarbiausiais akcentais socialinės srities darbuotojams, bendraujant su kurčiuoju, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį:
- Kai kurie kurtieji naudoja klausos aparatus ar turi klausos likutį, tačiau tai nereiškia, kad komunikacija žodžiu jiems yra priimtiniausia;
- Jeigu kurčiasis turi klausos likutį ar naudoja klausos aparatą, pirmiausia galite pabandyti bendrauti žodžiu. Svarbu kalbėti aiškiai, tačiau nešaukti, veido išraiška ir kūno judesiai turėtų būti natūralūs;
- Sužinokite, kaip su kurčiuoju bendrauja kiti jam artimi žmonės (galbūt žodžiu ar raštu), tai leis lengviau suprasti, ar jums reikalingas gestų kalbos vertėjas. Ne visi žmonės, turintys klausos negalią, moka gestų kalbą;
- Organizuojant susitikimą su kurčiuoju, socialinės paslaugos teikėjas klientui turi pasiūlyti gestų kalbos vertimo paslaugą ir, jeigu jos reikia, ją užsakyti;
- Kalbėdami su kurčiuoju visada būkite atsisukę veidu į pašnekovą, kad jis galėtų matyti jūsų veido išraišką, lūpas ir emociją;
- Jeigu šalia jūsų yra gestų kalbos vertėjas, kalbėdami su kurčiuoju žiūrėkite ne į vertėją, tačiau į kurčiąjį, stenkitės perteikti savo ir suprasti jo emocijas;
- Gestų kalbos vertėjas verčia jūsų ir kliento išsakomas mintis, tačiau jis neišsako savo asmeninės nuomonės, nekonsultuoja, neprisiima atsakomybės už socialinių darbuotojų ar kurčiųjų sprendimus ir t. t.
Vietoje apibendrinimo, įsijauskime į kurčios prancūzų aktorės Emmanuelle Laborit (gim. 1971 m.) gyvenimo istorijos, aprašytos knygoje „Žuvėdros klyksmas“, epizodą: „Gydytojai, mokslininkai – visi, kurie nori mus paversti girdinčiaisiais, kelia man nepasitikėjimą. Paversti mus girdinčiais – vadinasi, sunaikinti mūsų savitumą.“[1]
[1] Laborit, E. (2003). Žuvėdros klyksmas. Vilnius: Andrena. ISBN 9986-37-038-8.
Šis straipsnis 2025 metais originaliai publikuotas metodiniame leidinyje „Socialinis darbas. Šiandien. Rytoj. 2025 m. Nr. 4“.
Tekstą rasite 19-ame šio leidinio puslapyje pavadinimu „Naujųjų metų rezoliucija. Išmokti lietuvių gestų kalbą!“
https://pktc.lt/metodine-informacija/straipsniai-ir-leidiniai/socialinis-darbas-siandien-rytoj-2025-m-nr-4.