Savojo įvaizdžio galia II

Adekvati savivertė ir geras savęs pažinimas labai padeda tarpasmeniniuose santykiuose. Ir ypač santuokoje. Kiekvienas trokštame lygiavertiško bendravimo ir abipusiškumo. To mokomės visą gyvenimą. Pasitikintis savimi elgesys – tai gebėjimas suvokti ir išsakyti savo norus, lūkesčius, mintis ir jausmus, o taip pat apginti savo interesus ir teises, neįžeidžiant kito žmogaus ir nesukeliant agresijos. Savimi pasitikintis žmogus gali laisvai klausti, kreiptis į kitą su prašymu, pasakyti „ne“, priimti kritiką ar neigiamą atsakymą savo atžvilgiu, mažiau priklausyti nuo aplinkinių paskatinimų, pagyrimų ir pan.

Palyginkime savimi pasitikintį elgesį su agresyviu ir nepasitikinčiu. Agresyvus elgesys – tai siekimas patenkinti savo poreikius, žeminant kitą žmogų ir ignoruojant jo poreikius bei teisėtus reikalavimus. Paprastai toks žmogus pradeda kalbėti, neleisdamas pašnekovui užbaigti minties, jis žiūri į bendravimo partnerį iš aukšto, vertina jį, kritikuoja ir įžeidinėja. Jis primeta savo nuomonę ir valią, skaudina partnerį, bet neleidžia skaudinti savęs. Toks žmogus dažniausiai apgina savo interesus, tačiau toks elgesys nerodo brandaus pasitikėjimo savimi ir nekuria ilgalaikių santykių. Šalia tokio žmogaus būti nėra malonu ir gera.

Nepasitikintis savimi elgesys – tai savo poreikių, jausmų, nuomonės slėpimas, bijant likti nesuprastu, pažemintu, atstumtu. Toks asmuo dažnai kalba tyliai, vengia akių kontakto, jam sunku suformuluoti ir pagrįsti savo poziciją, jis linkęs su viskuo sutikti, ignoruoja savo jausmus, nusižemina. Bijodamas įskaudinti partnerį, skaudina pats save.

Tiek agresyvus elgesys, tiek nepasitikinčio savimi žmogaus elgesys pagrįsti tuo pačiu principu: į bendravimo partnerį žiūrima su nepasitikėjimu, kaip į priešininką, norintį pakenkti. Agresyvus žmogus naudoja taktiką „geriausia gynyba – puolimas“, o nepasitikintis žmogus iš karto parodo, jog šiame susirėmime jis atsisako pergalės.

Tuo tarpu pasitikintis savimi žmogus kalba tvirtai, neužsikirsdamas, pakankamai garsiai, nevengia akių kontakto. Jis mielai aptarinėja pasiūlytą temą, jis atvirai rodo savo jausmus (džiaugsmą, meilę, pyktį, liūdesį, nusivylimą), drąsiai išsako savo nuomonę (pritarimą ar nepritarimą), jis laiko save lygiaverčiu bendravimo partneriu ir nesuteikia skausmo nei sau nei kitiems.

Kaip stiprinti savo savivertę? Amerikiečių psichologas Dr. Neel Burton pateikia keletą praktinių patarimų:

1. Sudarykite du sąrašus – savo stipriųjų savybių ir pasiekimų. Jį sudarant, būtinai pasikvieskite į pagalbą geriausią draugą/us. Nes paprastai žemą savivertę turintys žmonės save linkę nuvertinti. Šį sarašą dažnai pasižiūrėkite ir papildykite.
2. Nustokite save smerkti ir spausti. Atsiribokite nuo išorinio kritiko iš praeities, kuris per eilę metų tapo jūsų vidiniu kritiku. Kuo dažniau prisiminkite, kad esate unikalus, vertas meilės ir pagyrimo žmogus, kuris teikia džiaugsmo kitiems ir gali savim didžiuotis.
3. Pasidarykite du veiklų sąrašus – vieną veiklų, kurios padeda pasiekti meistriškumą (moksle, sporte, karjeroje) ir antrąjį – kas padeda atgauti jėgas ir pasiekti pasitenkinimą, malonumą. Kai tik aplanko mintys, koks esu nevykęs, žvilgtelėkite į šiuos sąrašus ir pasirinkite, ką šiuo metu noriu padaryti. Tokiu būdu pereisite iš kentėjimo režimo į AŠ GALIU režimą.
4. Pratinkitės prie tinkamo maitinimosi ir poilsio režimo. Paverskite pusryčius, pietus ir vakarienę maloniu ritualu, net jei valgote vienas. Būkite kūrybingi.
5. Reguliariai mankštinkitės. Kelios minutės mankštos geriau nei jokio judesio.
6. Mažinkite streso lygį. Pasimokykite streso valdymo ir kvėpavimo pratimų, meditacijų. Jei užplūsta neigiami prisiminimai iš praeities, grįžkite į „čia ir dabar“. Karštose situacijose sutelkite dėmesį į kvėpavimą ir klauskite, kas dabar vyksta? Kaip norėčiau reaguoti? Ir tik tuomet reaguokite.
7. Namuose susikurkite jaukią, patogią atmosferą. Laikas nuo laiko „naujoko“ žvilgsniu smalsiai, tarsi pirmąkart matydami pereikite savo namus. Gal norėtumėte ką nors pakeisti, atsinaujinti, kad būtų jauku ne tik jums, bet ir svečiams.
8. Visuomet gelbsti kūryba. Visi kūrybiniai užsiėmimai skatina saviraišką, mažina stresą, ir padeda patenkinti savo tikrojo AŠ norus. Dabar geriausias laikas atsigręžti į savo svajones.
9. Nusistatykite trumpo laiko užduotis, tikslus, kuriuos artimiausiu metu realu pasiekti ir pradėkite jų siekti.
10. Peržiūrėkite žmonių, su kuriais bendraujate ratą. Mažinkite laiką arba iš viso atsisakykite bendravimo su asmenimis, kurie jus smukdo, užgožia, nuvertina, sekina. Ir kuo daugiau praleiskite laiko su tais, kurie jums brangūs ir artimi, su kuriais jus vienija panašios vertybės ir pomėgiai. Susiraskite naujų draugų. Pratinkitės nedvejodami pradėti pokalbį, mokykitės išreikšti užuojautą ir dėkingumą, padėkite kukliam žmogui tapti drąsesniu.

Ugdant vaikus labai svarbu perduoti ne tik bendražmogiškas ir amžinąsias vertybes, bet ir pratinti vaikus prie pareigų. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į valios ugdymą, pavedant vaikams atlikti ne tik malonius darbus, bet ir tuos, kurie yra būtini. Taip išmokysime juos pasirūpinti savimi, vaikai gyvenime patirs mažiau streso, bus pajėgūs, susidūrę su sunkumais, juos įveikti. Na, ir svarbiausia, patys būkime tvirti ir ryžtingi, atsparūs iššūkiams ir sunkumams. Rodykime pavyzdį.