Grupė moterims – norisi čia būti
Ilgametė Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro socialinė darbuotoja Violeta Plaušinienė drauge su kolegėmis veda moterų grupes. Buvo labai smalsu pasikalbėti, kodėl Violetai šios grupės rūpi, ką moterys susitikusios veikia, kokias dovanas išsineša tiek jos, tiek pati Violeta. Kviečiame į jaukų susitikimą!
– Violeta, pamenu Tave Matulaityje nuo seniai. Ar gali papasakoti savo istoriją?
– 2004 m. savanoriavau vaikų dienos centre, vėliau pradėjau dirbti ir dirbau ilgai – aštuonerius metus. Ištekėjau, susilaukiau vaiko, buvau labai ilgose motinystės atostogose. Vis kas nors iš centro paskambindavo ir paklausdavo ar nepabodo atostogauti. Sakydavau, kad dar ne. Tada gyvenime įvyko reikšmingi įvykiai ir pagalvojau, kad Matulaitis – visai gera vieta grįžti. Prieš 1.5 metų grįžau į šeimų tarnybą. Labai džiaugiuosi, nes jaučiu, kad tai labai saugi vieta, puikus kolektyvas, yra galimybės mokytis, augti. Toks mano kelias. Matulaitis daug prisidėjo prie to, kokia esu.
– Kaip Matulaityje atsirado moterų grupės, kurias Tu vedi su kolegėmis?
– Kai pradėjau dirbti, kolegė Giedrė irgi buvo neseniai grįžusi po motinystės atostogų. Stovėjome per pietų pertrauką prie bažnyčios ir kalbėjomės. Giedrė pasiūlė suburti moterų grupę, nes turbūt kiekvienai moteriai, įsisukusiai į ratą – darbas, namai, vaikai, norisi pailsėti ir turėti laiko sau. Be to, mūsų šeimų tarnybos kontekste moterys labai dažnai būna įpareigotos lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupę, susitikti su priklausomybių konsultantu ar pan. Norėjosi sukurti erdvę, į kurią jos tiesiog ateitų pabūti, atsigerti arbatos. Mes turbūt ir pačios norėjome tokio laiko sau.
– Kaip moterų grupė atrodo? Ką joje veikiate, kas gali prisijungti ir pan.?
– Pirmojoje grupėje, kuri vyko 2022 m. pavasarį susirinko 8 moterys, socialinių paslaugų gavėjos. Buvo suplanuoti 8 susitikimai, bet teko suorganizuoti ir devintą, nes moterims jo labai norėjosi.
– Su kolege buvome apgalvojusios, ką norėtume veikti, kvietėme daug svečių – muzikos, dailės terapeutes, Gintarę iš parapijos. Buvo labai įvairu, nes svečiai atnešdavo kažką savito, naujo.
– Po pavasario grupės moterys sakė, kad reikia susitikti ir rudenį. Kaip tik rudenį pas mane atėjo kolegė Ieva, kuri studijuoja menų terapiją ir sutarėme vesti grupę drauge. Ieva atsinešė jau kitą turinį. Nebekvietėme svečių, bet naudojome įvairius metodus. Į šią grupę pasikvietėme keturias moteris iš pavasario grupės, prisijungė visiškai naujų dalyvių ir galiausiai susirinko 10 moterų grupė.
– Rudens grupės efektas toks, kad iki šiol moterys savarankiškai susitinka ketvirtadienių rytais ir turi laiko sau. Labai gera matyti, kaip jos viena kitą palaiko, sugalvoja įvairių temų. Tai didžiausia dovana ir, man atrodo, kokybės ženklas, kad per 8 susitikimus pavyko padaryti taip, kad moterys susibūrė, patikėjo viena kita, atsivėrė ir tęsia susitikimus savarankiškai.
– Violeta, kodėl esi šiose grupėse, kas tave traukia prie jų, kas jose laiko?
– Šia grupe tikiu. Aš, kaip socialinė darbuotoja, dirbanti su šeimomis, turiu labai daug funkcinio darbo – aišku, ką ir kaip turiu daryti. Darbas su moterų grupe kitoks, čia gryna kūryba ir labai daug laisvės. Man labai patinka, kad čia turi atsižvelgti į tai, kokie žmonės susirenka, kokie jų poreikiai, apie ką norisi kalbėtis. Kad ateina ir pasilieka tos moterys, kurios tiesiog nori čia būti, o ne kurioms dėl kažkokių priežasčių privalu dalyvauti. Patinka, kad čia yra grupė, procesas.
– Grupėje matėme, kaip vienai moteriai atsivėrus, atsiveria ir kita, kaip tai jas pastiprina, kiek palaikymo vienos iš kitų gauna. Visos moterys buvo mamos. Joms buvo labai svarbu pasidalinti savo išgyvenimais, būti išgirstoms, gauti pastiprinimą, kad daug ką daro gerai, pamatyti, kad ir kitos išgyvena panašias situacijas. Labai dažnai grupėje dalyvavusios moterys kitur girdi apie tai, ką daro blogai, o čia – ką daro gerai. Jos visos tokios skirtingos ir kiekviena kurioje nors srityje labai gabi.
– Viena grupės dalyvė per susitikimą net sakė, kad sesei, esančiai sudėtingoje situacijoje, padovanojo internetinį seminarą, bet galvoja, kad iš tiesų ji daug daugiau gautų lankydama šią grupę.
– Kai esi išsibarstęs namuose, darbe, labai daug reiškia gyvas ryšys. Labai svarbu atsitraukti iš kasdienybės, pamatyti save iš šalies, iš naujo save atrasti, prisiminti, ką mėgsti, ką gebi. Grupėse turėjome namų darbus – ateiti pasipuošus, atsinešti sagę, eilėraštį, mėgstamą receptą. Matėme, kaip moterys ima rūpintis savimi, ateina lyg karalienės, vienos kitas pastebi ir pagiria.
– Mes su kolegėmis net nedaug darėme, tiesiog jaučiu, ką žmonės gali vieni iš kitų gauti, kaip ta energija dalinasi ir keičiasi.
– Grupė ir mane augina. Pirmoji su kolege Giedre buvo pradžia, o dabar jau jaučiuosi paaugusi.
– Labai žavi ir įkvepia tai, ką pasakoji, Violeta. Ačiū, kad pasidalinai. Kuo didžiausios sėkmės ir ilgiausių metų Moterų grupei.
Violetą kalbino ir tekstą užrašė Eglė