Būti sveiku?
Nesveiku būti yra sunku. Neretai mes priprantame prie kokio nors sunkumo ir gyvename su juo. Kitaip jau ir neišeina. Kartais neigiamas pavyzdys, kaip daryti nereikia, motyvuoja dar geriau nei teigiamas. Rūpintis savo sveikata atrodo sunku, atrodo, tikrai ne man, todėl gal kada nors ir užsiimsiu. Bet kai tau blogai – tai imi ir darai.
Ką pati darei?
Pirmiausia pati sau keliu klausimą: ,,Ką aš galiu padaryti?“. Visą vaikystę ir jaunystę atsimenu kaip ligotą. Medikai sakė, kad neužauginsit dukros. Atvažiuoju antro gimdyt, o medikai sako: ,,na jūs tikrai neišgyvensit!“. Vien angina, pūlinga, kuomet reikėdavo gerti antibiotikus, sirgdavau bent 8 kartus per metus. Aš pati esu medikė, slaugytoja ir pati supratau, kad reikia kažką daryti, kad neišgyvensiu. Lauke temperatūra +30, man +40. Žiūriu į vaikus ir galvoju, kad tikrai neišgyvensiu. Turbūt subrendau, atsibodo sirgti. Tada atėjo žinios ir žmonės, tarsi buvo duota.
Kas tau yra svarbu rūpinantis savo sveikata?
Maistas. Dabar valgau gerai ir jaučiuosi gerai. Super gerai! Kai valgai teisingai ir ne vieną dieną, tada tu skraidai ir norisi viską daryti, sukyla jausmai, svajonės. Tampi kaip žydinti gėlė, užpildyta, niekas nesunku.
Rūpinantis savo mityba turi būti pagrindas, kaip pamatai namo, o langai, durys gali būti visokie. Kai neturi pagrindo – tu nuolat krenti. Kartais reikia ir nesąmonių suvalgyt tam, kad nuvestų tave į liūdesį, tinginystę. Tada sakai sau: ,,o ne, man tas kitas maistas labiau tinka!“. Pirmiausia – emocija. Emociją arba užvalgysi, arba išrėksi. Todėl pirmiausia reiktų susitvarkyt su savo emocijom ir jausmais.
O kaip pati tvarkaisi su emocijomis?
Emocijas neretai perimam iš aplinkinių, paslaugų gavėjų, savo šeimos, vaikų, anūkų, net važiuodami autobusu iš autobuso keleivių. Visa aplinka persmelkta jausmų mišiniu, net daugiaaukštis, kuriame gyvename, viską ,,susirenkame“ ir pradedame gyventi kartu su tuo.
Man pirmas pasirinkimas yra fizinis krūvis. Pabėgioti, ar pasivaikščioti. Tada greičiau atsikratai tuo, kas nereikalinga, susireguliuoji. Dar prisipildyti kuom nors geru, malda, kaip dažnai būna čia, Matulaity. Dar mokausi groti fleita. Aš jaučiu, kai prisipildau muzika. Reikia iš pradžių IŠSIKRAUTI, tada PRISIPILDYTI kuom nors geru. Jeigu tu esi užsipildžiusi džiaugsmu, tada gali pasidalinti ir su kitais. Taip pat labai gerai meditacija, buvimas tyloje su savimi, be minčių. Mintys eina, eina… Ir ateina tuštuma. Ryte atsikeli kaip naujas ir NAUJAI pradedi dieną.
Asmeninio archyvo nuotraukos
Yra svarbu pradėti kiekvieną dieną tarsi iš naujo?
Taip, nes kitaip tampi tarsi sena plokštele, kuri nuolat groja tą pačią melodiją ir niekaip iš jos neišeini.
Tyloje su savimi atsiranda kitos mintys ir sprendimai, kyla idėjos, atradimai. Iš kažkur tarsi pasisėja, iš vidaus gilumos, harmonijos, ramybės. Ir tada į smegenis, sielą, dvasią ateina nauji dalykai.
O ką tu manai apie džiugesį, neretai manoma, kad jei žmogus linksmas, optimistiškas – tai jis sveikas žmogus?
Linksmumo nebūtinai reikia, svarbu ramybė ir harmonija. Svarbu ,,neskristi per daug“, nes nuo emocinio viršaus kristi yra sunku. Truputį pakyli, truputį pakrenti, lengviau būti pusiausvyroje.
Aš to džiugesio kartais bijau labiau, nei liūdesio. Su liūdesiu žinai kaip tvarkytis, reikia ,,plakt, plakt, plakt“ ir pakilsi, bet kristi žemyn iš džiugesio, gali būti sunku…Aš anksčiau taip ir gyvenau, jei neteikia džiugesio – tai ir nedarau. Tačiau su laiku supratau, kokia svarbi yra pusiausvyra. Jei esi pernelyg ,,užkilęs į viršų“ tave balansuoja ir gali nutikti staigmena fiziniame lygyje. Tai ligos, sužalojimai. Iš ,,blogumo“ žinau kaip lipti, moku, bet iš to ,,viršaus“ nulipti – dar ne. Gal vertėtų džiaugtis po truputį, ar pavalgyt mėsos?
Mėsos? Kodėl?
Skaičiau, kad seniau, kai norėdavo apraminti žmogų, kai jis būdavo pernelyg džiaugsmingas, euforiškas, duodavo jam pavalgyti mėsos. Senovės pasakose dažnai minimas puodas košės, nei mėsa. Tada, kai reikėjo kažką daryti dėl savo sveikatos, į gyvenimą atėjo Polio Brego perspausdinta knyga. Pradėjau skaityti, pradėjau badauti. Po 10-15 dienų badavimo reikia sugrįžti palaipsniui, kokią dešimtą dieną gali valgyti mėsos, bet jau nesinorėjo valgyti mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų, liko daržovės ir vaisiai, kai kada kruopos. Ir aš taip gyvenau 20 metų. Tada pradėjau ,,skraidyti“ – jaustis itin lengvai. Mėsa gal labiau vartojama dėl mūsų šalto klimato, išgyvenimui, ilgiau būni sotus, aš nesu prieš.
Svarbiausia atsigręžti į save, į savo savijautą. Jei viskas gerai, gal nieko ir nereikia… Maistas – lengviausia galimybė save susireguliuoti, tai, ką gali padaryti pats. O jei dar pasivaikščiosi, ar pabėgiosi ir jei dar pavalgysi lengviau, tada palengvės.
Galime mokytis ir iš savo protėvių, kurie mėsą valgydavo labiau žiemą. O vasarą – pieno produktus, vaisius, uogas… Mokytis iš tikėjimo.
O jei yra sunku ką nors daryti?
Tada galima pabūti tyloje, atjungti mobilius telefonus, ausines, kompiuterius, apriboti išorinius dirgiklius, bendravimą ir pabūti tyloje, su savimi, bent 15 minučių. Esmė, kad nenutekėtų energija. Gali užsirašyti ką norėtum daryti. Energija ateina iš vidaus, prisimeni kas esi, ko nori.
Atiduoti kitiems. Tai ką atiduodi – grąžinama su kaupu. Ypač, jeigu esi džiaugsmingas, gali pasidalinti su kitais. Tada ir mėsos gal per dažnai nereiks valgyti…O! Atradau! Tai ir būdas, kaip tvarkytis su perdėtu linksmumu – atiduoti kitiems, pasidalinti! Sau pasilikti tiek, kiek reikia, bet kai jau pernelyg ,,skrendi“, kai neša ,,virš žemės“ – reikia dalintis su kitais… Ir lengvai nusileisti ant žemės. Nekristi.
Vanda Zembinska yra Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro individualiosios priežiūros darbuotoja, mintis užrašė Aurelija