Tėvų grupės – rugsėjo 1 – oji ir tėvams

Rugsėjo pirmoji mus ir vėl priverčia labiau atsigręžti į savo vaikus, jų auklėjimą, mokymąsi ir tuo pačiu ne vienam iškelia klausimą, ar aš esu pakankamai gera mama ar tėtis. Tapę tėvais jais būnam visas 24 valandas per parą ir visą gyvenimą, net vaikams suaugus vis tiek liekame tėvais, liekame tais, pas kuriuos grįžtama pasidžiaugti ar ant peties išsiverkti. Dauguma tėvų nori, kad jų vaikai taptų protingais, išmintingais, reikšmingais, sąžiningais ir taip toliau. Ir tikrai tėvai yra tie, kurie gali labai prisidėti, kad jų vaikai tokiais taptų. Tačiau ne taip jau lengva tai padaryti ir vien gerų norų neužtenka. Tėvais būti niekas nemoko. Gerai, jeigu mes patys augome darnioje, gražioje šeimoje, kurioje gavome puikų savo tėvų auklėjimo pavyzdį. Tačiau jeigu ne viskas patiko mūsų tėvų auklėjime ir norime atrasti kitokių vaikų ugdymo būdų, tenka ieškoti naujų kelių, skaityti knygas, kalbėtis, diskutuoti ir atrasti savo būdą būti „gerais tėvais“.

Mokslo metų pradžia yra puikus laikas pasižiūrėti ne tik į vaikus, bet ir į save kaip tėvus. Neretai mums, kaip ir vaikams, reikia pagalbos, patarimų, o gal net mokyklos. Galvodamos apie šį tėvų poreikį mokytis Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centre nuo 2003 metų pradėjome vesti grupes tėvams, kurios ir tapo galimybe tėvams kartu  susitikus mokytis, diskutuoti, atradinėti savą „geros tėvystės“ apibrėžimą.  Šis straipsnis gimė iš noro paskatinti kuo daugiau tėvų išdrįsti eiti į įvairius mokymus, programas, kurių šiuo metu, bent jau Vilniuje, siūloma vis daugiau.

Mūsų šeimos centras yra vienas iš tų, kurie siūlo grupinę paramą tėvams, vadinamą skirtingai –  „tėvų kursais“, „pamokėlėmis tėvams“, „tėvų grupėmis“, „tėvystės įgūdžių lavinimo užsiėmimais“. Šiuo metu siūlome dvi programas: (1) tėvams auginantiems 2-6 metų vaikus ir (2) tėvams, auginantiems 7-16 metų vaikus. Šias programas sudaro 10 vakarinių susitikimų įvairiausiomis temomis. Nuo rudens mes pradėjome rinkti naujas tėvų grupes ir šiame straipsnyje nusprendėme atsakyti į dažnai užduodamus tėvų klausimus apie vedamus užsiėmimus tėvams. Galbūt jie padės ir kitiems tėvams labiau suprasti, kodėl laikomės tam tikrų taisyklių, organizuojame grupes būtent tokiais principais. Toliau pateiksiu tėvų klausimus ir mūsų atsakymus:

Ko galim išmokti tėvų grupių metu?

Dešimties susitikimų metu stengiamasi paliesti įvairias temas, kad:

  • Tėvai išmoktų stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi, pastebėtų pozityvius jų pasikeitimus;
  • Tėvai išmoktų klausytis ir išgirsti savo vaikus, atpažintų ką vaikas nori pasakyti savo netinkamu elgesiu ar keistu klausimu. Pavyzdžiui, kai vaikas sako mamai: „tu manęs nemyli! tu broliui dovanoji geresnes dovanas!“. Tėvams svarbu ne pažodžiui išgirsti tai, ką vaikas sako ir nepulti įrodinėti, kad dovanų piniginė vertė yra vienoda, bet po šiuo vaiko pasakymu išgirsti daugiau ir atpažinti vaiko jausmą „tau atrodo, kad aš daugiau dėmesio rodau broliui“ arba „kartais jautiesi lyg aš brolį labiau mylėčiau“. Įrodinėjimai retai kada įtikina vaiką, daug daugiau vaikui pasako jūsų supratimas ir jo nuoskaudų nenuvertinimas.
  • Tėvai įgustų atpažinti netinkamą vaiko elgesį;
  • Palaipsniui išmoktų jį šalinti;
  • Mokytųsi tiksliai įvardinti, koks vaiko elgesys kelia nerimą ir nenaudoti tokių apibūdinimų kaip „mušeika“, „neklaužada“, tinginys“ ir t.t. Juk žymiai sunkiau padėti tėvams, kurių vaikas „tinginys“, negu tiems, kurių vaikas nepasikloja lovos ir nesusideda drabužių į vietą.
  • Tėvai tiksliai įsivardintų, kokio elgesio jie tikisi iš vaiko. Labai dažnas atsakymas į šį klausimą yra „norim, kad vaikas mūsų klausytų, nesiginčytų, nesiožiuotų“. Bet ką tai reiškia? Ar norisi, kad absoliučiai visose situacijose vaikas elgtųsi taip, kaip pasakė tėvai ir neturėtų jokios savo nuomonės? Ar norisi, kad vaikas jausdamasis nuskriaustas, įskaudintas, nuliūdęs visada mums šypsotųsi ir su viskuo sutiktų? Ar tikrai tokio vaiko norim? Ar niekada mes nepadarome klaidų? Galbūt užtektų, kad vaikas  paklustų tam tikroms taisyklėms bet augdamas jas perklaustų, norėtų koreguoti. Normalu, kad vaikai stengiasi peržengti ribas, juk ir mes, suaugę, taip dažnai peržengiam ribas (pavyzdžiui, kiek iš mūsų neviršija leistino greičio bent 5 kilometrais per valandą?).

Susitikimų metu vengiame duoti konkrečius patarimus, kaip tvarkytis su vaiku, o daugiau stengiamės gilintis į konkrečią situaciją aptariant, kaip tiksliai tėvai elgiasi pamatę netinkamą vaiko elgesį. Tuomet kartu ieškoma, ką tėvai galėtų daryti toje konkrečioje situacijoje, kad sumažintų kontretų netinkamą vaiko elgesį.

Kas geriau – grupė ar individualus konsultavimas?

Tiek individualus konsultavimas, tiek tėvų grupės yra svarbus ir reikalingas dalykas. Skirtingiems tėvams mes siūlome skirtingas pagalbos formas. Jeigu problemos yra įsisenėjusios ir labai apsunkinusios šeimos gyvenimą, dažnai siūlomas individualus konsultavimas. Individualus konsultavimas siūlomas įvairių krizių šeimoje atvejais, kai pagalbos reikia greitai ir intensyvios. Taip pat kai kurie žmonės dėl savo asmenybės, charakterio bruožų negali efektyviai spręsti savų problemų grupėje ir jiems netinka tokia pagalbos forma. Arba kai kurios šeimos tampa labai pažeidžiamos, kai kalba apie savo praeitį ar savo sunkumus, todėl grupėje negali visiškai atvirai išreikšti pykčio nuoskaudų ar kitų jausmų (E.Grakauskaitė Kodikienė, G.Jonutienė, 2007).

Kol sunkumai nėra labai dideli arba tėvai tiesiog nori daugiau sužinoti apie vaikų auklėjimą, nori geriau suprasti savo vaikus ir kaip geriau jie gali jiems padėti užaugti, grupinis darbas tikrai efektyvus. Skiriami šie grupinio darbo privalumai:

  • Problemų „nuvainikavimas“. Dažnai mes susidūrę su sunkumais galvojame, kad jie yra labai dideli, unikalūs ir nepakartojami. Tačiau grupėje pastebima, kad jie ne vieni turi tokias problemas, kad kitos šeimos susiduria su dar didesnėmis problemomis. O žinojimas, kad tavo problema nėra jau tokia baisi, padeda tėvams atsipalaiduoti, ramiau ir adekvačiau reaguoti į iškylančias naujas situacijas;
  • Vilties suteikimas. Dažnai problemos, dėl kurių ateina tėvai, būna universalios ir būdingos daugeliui šeimų. Vienos šeimos jau būna išsprendusios, atradusios efektyvius savo problemų sprendimo būdus ir tai kitoms šeimoms leidžia patikėti, kad ir jos išspręs tuos sunkumus, kaip išsprendė ir kitos šeimos. Rankų nenuleidimas ir tikėjimas sėkme yra ypač svarbus auklėjant vaikus.
  • Parama vieni kitiems. Grupė svarbi dar ir tuo, kad informacijos teikėjai, pagalbininkai yra ne tik grupės vedėjai. Patys tėvai tampa pagalbininkais vieni kitiems. Tėvams svarbu pamatyti, kad jie gali pasidalinti patirtimi, kad jų patirtis naudinga ir kitiems. Kartais vedėjų teikiama informacija gali pasirodyti per daug retoriška, tolima, neįgyvendinama, o čia pat papasakota grupės nario sėkmingai išspręsta situacija kartais daug labiau įtikina tėvus negu „profesionalo“ pamokymas ar straipsnio perskaitymas.
  • Grupė leidžia pažvelgti į save ir savo problemas kitų akimis. Grupėje galima susilaukti įvairių reakcijų į savo elgesį iš kitų dalyvių, padedant pamatyti savo įprasto elgesio pasekmes ne tik grupėje, bet ir už jos (R.Kočiūnas, 1998). Diskutuojant apie problemą tik šeimos rate dažnai problemą matome tik iš vienos pusės, o kiti dalyviai padeda ją paanalizuoti ši įvairių pusių, padeda pamatyti ir vaikų pozicijas.
  • Grupinė pagalba kainuoja mažiau. Dalyvavimo grupėje kaina visuomet mažesnė negu individualių konsultacijų.

Kodėl aš negaliu lankyti tėvų grupės tik tų užsiėmimų, kurių temos man aktualiausios? Kodėl reikia lankyti visus?

Tikrai yra taip, kad tėvų grupės yra uždaros ir į jas kviečiam tik tuos, kurie pasiryžta dalyvauti visuose susitikimuose. Mes nebepriimame naujų narių, kai grupė jau įpusėja. Taip darome todėl, kad šių grupių metu mes siekiame pateikti platesnį, išsamesnį vaizdą apie tėvystę ir sunkumus būnant tėvais, o ne tik konkrečios problemos sprendimo variantus. Labai dažnai tėvystėje vienos problemos yra glaudžiai susijusios su kitomis ir nėra universalaus vaisto visiems sunkumams gydyti. Grupėje yra svarbus nuoseklumas, dalyvių įsitraukimas, noras dalintis, diskutuoti, kuris sukuriamas tik dalyviams susipažinus, susigyvenus, jaučiantis saugiai vieniems su kitais. Jeigu konkretūs dalyviai nebūtų svarbūs, mes galėtume tiesiog paruošti dalomąją medžiagą ir visi namuose galėtų ją perskaityti arba nufilmuotume savo paskaitas ir tėvai namuose prie televizoriaus galėtų jas pasižiūrėti. Susirinkę žmonės į grupę atsineša savo požiūrį į problemas, savo patirtį, įsivaizdavimus, kurie yra labai svarbūs pasirenkant atskirų susitikimų temas ir jų pristatymo būdus. Todėl svarbu, kad visi dalyvautų nuo pirmo iki paskutinio susitikimo.

Šioje programoje ypatingą svarbą teikiam pirmam susitikimui, kuris visada yra skirtas susipažinimui, lūkesčių išsiaiškinimui, programos aptarimui ir bendriems susitarimams dėl tolimesnio darbo. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai neinformatyvus, bereikalingas susitikimas, kuriame neduodamas nei vienas patarimas, kaip geriau auklėti vaikus. Tačiau tai vienas svarbiausių susitikimų, kurio metu grupės dalyviai susipažįsta tarpusavyje, pamato, su kokiomis bėdomis atėjo kiti dalyviai, dažnai supranta, kad tos problemos, kurios yra jų šeimoje, nėra unikalios, jos taip pat yra ir kitose šeimose, o tai nuramina ir leidžia tėvams atsikvėpti. Mums, grupių vedėjams, šis susitikimas leidžia geriau pažinti grupės dalyvius, sužinoti jų lūkesčius, norus ir taip koreguoti programą, kad grupės dalyviai gautų kuo didesnę naudą. Po pirmojo susitikimo preliminari programa įgauna aiškumą, spalvą, pavyzdžiui temoje „pyktis šeimoje“, susitariame, kad daugiau dėmesio skirsime dvimečių trimečių pykčio protrūkiams, pavyzdžiui, ypatingai Tomuko ir Rasytės vakariniams nepasitenkinimams, arba kaip tik daugiau kalbėsime apie tėvų jaučiamą pyktį, sunkumus susitvardant, naujas galimybes jo „išvėdinimui“.

Kita priežastis, dėl ko rekomenduojame dalyvauti visuose užsiėmimuose yra tai, kad susitikimai yra glaudžiai susiję vienas su kitu. Neretai pasitaiko taip, kad kažkuri tema iš vieno susitikimo pereina į kitą. Pavyzdžiui, susitikimo apie vaikų meilės kalbas pabaigoje tėvams pateikiama namų darbų užduotis apie tą meilės raiškos būdą, apie kurį bus kalbama kito susitikimo metu, taip pratęsiant meilės kalbų temą.

Savo centre tam tikromis atskiromis temomis mes skaitome atskiras paskaitas, organizuojame dienos trukmės seminarus, kur tikrai galima ateiti į vieną susitikimą jums aktualia tema. Apie šias paskaitas skelbiame savo internetiniame puslapyje.

Kodėl net 10 susitikimų, gal užtektų mažiau?

Programoje stengėmės sudėti pagrindines temas. Grupes organizuojame jau septynerius metai ir stengiamės atrasti optimalų susitikimų skaičių. Pradedant grupę dažnai norisi pridėti vis papildomą susitikimą, nes svarbių temų yra begalės ir pabaigus grupę dažnai suprantame, kad dar tiek daug svarbių dalykų neaptarėme. Todėl organizuojant trumpesnius kursus prarastume nuoseklumą ir visybiškumą. Dešimtyje susitikimų stengėmės sudėti tris didžiules temas: (1) vaikų – tėvų santykių gerinimas; (2) drausminimas ir (3) specifiniai sunkumai, kuriuos į grupę susirinkę tėvai pasirenka patys.

Taip pat šis užsiėmimų skaičius svarbus ir tuo, kad grupės dalyviai „nueina“ tam tikrą bendravimo kelią, kuriam reikia laiko. Tam, kad tėvai galėtų atvirai kalbėtis, išsakyti savo nusiskundimus, sunkumus reikia užsiauginti pasitikėjimą vieni kitais.

Mano vaikai manęs neklauso, tad kodėl per grupes man kalba apie meilės raišką, pasitikėjimo ugdymą, o ne drausminimą?

Programą sudarėme taip, kad pradžioje kalbame apie pamatinius auklėjimo, santykių kūrimo dalykus, kurie sustiprina tėvų – vaikų ryšį, ugdo pasitikėjimu grįstus santykius ir tik vėliau kalbame apie drausminimą, bausmes ir pasekmes, kurios irgi yra labai svarbios. Tokiu temų išdėliojimu rodome savo tikėjimą, kad be pasitikėjimo vaiku, besąlygiškos meilės jam, mes nedaug galime pasiekti ir drausminimo srityje. Dažnai su drausminimu susijusios problemos po truputį pradeda spręstis, kai vaikas pasijunta labiau suprastas, išgirstas.

Aptarėme tik keletą klausimų, kurie, tikimės, padės geriau suprasti, kodėl mes vedame grupes tėvams ir tikime, kad ši pagalbos forma gali būti patraukli ir naudinga ne vienai šeimai. Besidomintys grupėmis tėvai užduoda ir daugiau klausimų, tačiau šiame straipsnyje visų jų atsakyti negalime. Todėl labai kviečiame iškilus bet kokiems klausimams skambinti mums telefonais Vilniuje 8(5) 2461772, mob. 8 659 05051, arba rašyti elektroniniu adresu matulaitis.seimos@gmail.com.