Šį sekmadienį švęsime Lietuvos socialinių darbuotojų dieną. Šia proga linkime visiems, pasirinkusiems šį profesinį kelią, kantrybės, atviros širdies, gražių idėjų ir dalinamės mūsų darbuotojų mintimis apie tai, kodėl jie dirba būtent šį darbą:

„Negaliu sakyti, kad teikiu pagalbą kitiems. Aš tiesiog rodau, kad gali būti ir kitaip. Man rūpi visuomenė, noriu gyventi saugiame ir darniame pasaulyje. Socialine darbuotoja nusprendžiau tapti, kai gyvenimas prarado prasmę“. (Dalia)

„Manau, kad jeigu ir verta gyvenime kažką daryti, tai tik dėl žmonių“. (Laura)

„Mano pasirinkimas – savotiškas likimo šūvis. Tačiau lemtingas: čia jaučiuosi jaukiai, savo vietoje. Noriu, kad jaunoji karta turėtų šansą gyventi kitaip negu jų tėvai“. (Mikas)

„Esu čia, nes noriu gelbėti pasaulį, išmokyti ir skleisti idėją: jeigu nori sulaukti pagalbos – turi netylėti ir kreiptis“. (Laura)

„Dirbdamas socialinį darbą, galiu iš arti prisiliesti prie kiekvieno problemų ir kartu išgyventi sunkumus. Jaučiu pašaukimą tarnauti žmonėms“. (Justas)

„Atrodo, kad socialinis darbas yra tiesioginis krikščionybės įgyvendinimas. Jėzus kvietė rūpintis vargšais. Priėmiau jo kvietimą“. (Skirmantė)

„Šis darbas suteikia stiprybę, jos semiuosi ir mokausi iš žmonių“. (Jolanta)

„Medikės profesija man nebuvo artima, tad ieškojau kitų būdų padėti žmonėms ir prisidėti prie pasaulio gerovės“. (Ieva)

„Ši sritis traukė dėl patirtų sudėtingų situacijų ir dėl noro geriau suprasti kitą. Padėdama kitam jaučiu atgalinį ryšį. Tai tarsi nesibaigiantis ratas“. (Jurga)

„Mintį būti socialine darbuotoja nešiojausi savyje 10 metų. Šis darbas mane veža. Norisi padėti, kartu eiti per sunkumus, juos spręsti. Gyvenu altruistiškai žinodama, kad nėra neišsprendžiamų problemų“. (Milana)